Nevyriausybinės organizacijos tikisi, kad po antradienį paskelbto Europos Sąjungos (ES) teismo sprendimo Lietuva atvers galimybę apsigyventi homoseksualams iš trečiųjų šalių, sudariusiems tos pačios lyties santuokas su ES piliečiais.

ES Teisingumo Teismas (ESTT) antradienį paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net jeigu ji nepripažįsta gėjų santuokų. Toks sprendimas priimtas vertinant Europos Sąjungos teisės nuostatas dėl užsieniečių apsigyvenimo šalyse narėse. Teismas paskelbė, kad čia esanti sutuoktinių sąvoka apima ir tos pačios lyties antrąsias puses. „Mūsų žiniomis, iki šiol Lietuvos Migracijos departamentas atmesdavo prašymus dėl tos pačios lyties sutuoktinių šeimos susijungimo argumentuodamas tuo, kad tos pačios lyties asmenų santuoka pagal Lietuvos įstatymus nėra leidžiama“, – BNS sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Kristina Normantaitė.

„Po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Coman byloje tokia praktika turėtų pasikeisti. (…) Užsieniečių teisinės padėties įstatyme naudojama „sutuoktinio” sąvoka turės būti interpretuojama kaip apimanti tos pačios lyties sutuoktinius“, – pridūrė ji. Migracijos departamentą kontroliuojanti Vidaus reikalų ministerija teigia prieš priimdama politinius sprendimus pirmiausia norinti detaliai susipažinti su Liuksemburge įsikūrusio teismo priimtu sprendimu.

„Visų pirma, reikia nuodugniai susipažinti su priimtu sprendimu ir tada bus imtasi kažkokių veiksmų“, – BNS teigė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius. Nevyriausybininkai teigia, kad ESTT sprendimas bus svarbus Lietuvos teismams nagrinėjant bylą, kur su Lietuvos piliečiu susituokęs baltarusis yra apskundęs Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jam leidimo gyventi Lietuvoje. Bylą šiuo metu nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tačiau dėl kai kurių nuostatų išaiškinimo jis laukia Konstitucinio Teismo sprendimo. „Po šito sprendimo aš norėčiau palinkėti Konstituciniam Teismui drąsos priimti teigiamą sprendimą šitoje byloje, kuri bus revoliucinė Lietuvai ir suteiks vilties, kad pokyčiai dėl dviejų tos pačios lyties asmenų gyvenimo Lietuvoje teisinio pripažinimo įvyks greitai“, – BNS sakė Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko.

Galimybė pripažinti LGBT santykius

ES teismas nusprendė, kad 2010 metais Briuselyje susituokę ir po dvejų metų Rumunijoje apsigyventi panorę rumunas ir amerikietis turi tas pačias gyvenimo vietos teises, kaip ir kitos susituokusios poros.
Nors teismas tradiciškai nurodė, kad spręsti dėl vienalyčių asmenų santykių įteisinimo ir toliau gali tik pačios ES narės, teisės profesorius Vytautas Mizaras sako, jog ESTT sprendimas gali tapti netiesiogine paskata Lietuvai sureguliuoti homoseksualių asmenų gyvenimą kartu.

„Gerai, dabar yra suteikiamas leidimas gyventi valstybėje narėje, bet jie valstybės vidaus teisės požiūriu vis tiek nebus traktuojami kaip šeimos nariai“, – sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius. „Aišku, kad tai yra absurdiška situacija, apie jokį teisinį apibrėžtumą ir pagarbą žmogaus gyvenimo šeimoje teisėms iš teisės požiūrio negali būti jokios kalbos“, – pridūrė jis. „Dėl to mano pozicija ir yra tokia, kad šitas sprendimas tiesiogiai tikrai neįpareigoja sureguliuoti šeimos teisinų santykių tarp tos pačios lyties asmenų, (…) bet netiesiogiai tai tikrai yra motyvas ir paskata valstybei vis dėlto atsisakyti tam tikrų psichologinių barjerų ir vadovautis humaniškumo principu“, – kalbėjo V. Mizaras. K. Normantaitė tvirtino, jog jau keletas pastarųjų ES teismų sprendimų „kalba apie besikeičiančią socialinę realybę, kuri daro įtaką ir teisinės realybės pokyčiams“.

„Verta tikėtis, kad tiek ESTT sprendimas, tiek, potencialiai ir būsimas Konstitucinio Teismo sprendimas taps paskata žengti pirmyn ir Lietuvoje užtikrinant visų asmenų teises“, – sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė. Šios organizacijos duomenimis, šiuo metu 14 ES šalių yra įteisinusios tos pačios lyties santuokas. Lietuvoje nėra įteisintos nei gėjų santuokų, nei partnerystės. Keli ankstesni Lietuvos liberalių politikų bandymai šalyje įvesti civilinę homoseksualų partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos. Visuomenės apklausų duomenimis, daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria homoseksualių asmenų santykių įteisinimui.

It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.