Pagal garsios ezoterikės Svetlanos Dežnevos išvertė ir parengė Roma Vičienė.

Senos sielos – tai sielos, kurios viename iš buvusių įsikūnijimų jau atsibudo. Tai tos, kurios išmoko visas gyvenimo pamokas Žemėje. Tai tos, kurios apsivalė ir prisiminė save. Ir dabar randasi čia savo noru todėl, kad galėtų padėti kitiems ir Žemei. Senos sielos – tai meistrai su didžiuliu žinių bagažu.

Problema tame, kad senos sielos yra tokioje pat amnezijoje kaip ir visi likusieji, tai yra neprisimena savęs iki gimimo. Visata gi žino, kas yra kas ir iš senų sielų reikalauja daug daugiau. Ir štai čia viskas ir prasideda…
Senos sielos – tai jauni mokytojai mokykloje, kuri vadinasi Žemė. Bet dėl amnezijos jie neprisimena savo pareigų.

Jos galvoja, kad jos tokie pat mokiniai, kurie tik dabar susipažįsta su naujomis žiniomis. Jos sėdasi į tuos pačius suolus, triukšmauja pamokose ar miega. Ir tada mokyklos direktorius, vardu Gyvenimas, jiems sako: „Arba jūs įgyjate proto ir atliekate savo pareigas, arba, atleiskite, mes jus pašalinsim.“

„Pašalinsim“ – taip, tai yra tai, ką` jūs pagalvojote. Mirtingumas tarp senų sielų nulinės problemos periode – tai, kas numerologijoje charakterizuoja senos sielos energiją – labai didelis. Nulinė problema – tai senos sielos energija, energija atviro kanalo, galingo srauto vibracijų, kurias senos sielos panaudoja kad pasiektų žinių energiją, savo meistriškumo įgyvendinimui Žemėje.

Yra senų sielų gyvenime laikotarpiai, kai šis srautas ypač aktyvus ir jis reikalauja, kad jį priimtų ir realizuotų. Kada ateina nulinės problemos periodas, senų sielų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Įvairiausiais būdais Žemė stengiasi sielai padėti prisiminti kas ji yra ir dėl ko ji čia. Gaila, bet žmogus – tingi būtybė. Patys , be įsikišimo, tai supranta tik vienetai.

Tam, kad žmogus pradėtų keistis, gyvenimas pradeda teikti pamokas. Griūna šeimos, verslas. Pradeda išdavinėti draugai ir net patys artimiausi žmonės. Miršta artimieji ir brangūs žmonės. Smūgis taip pat kerta sveikatą, net iki mirtinų ligų. „Tik viską praradę mes gauname laisvę“.

Jeigu tu, mano brangi sena siela, galvoji ,kad galėsi nesijudindama išlaukti kol baigsis nesėkmių laikotarpis, tai skubu tave nuvilti: „Nepasiseks!“ Nemąstyk kaip žmogus. Žiūrėk į gyvenimo situacijas iš kur kas aukštesnio suvokimo, iš sielos suvokimo. Prisimink, kad tu – siela, kuri turi kūną, o ne kūnas, kuris turi sielą. Tu čia atėjai savo valia, kad galėtum padėti kitiems, kad galėtum įvykdyti savo, kaip meistro, misiją. Ir tik tada, kai pasižymėsite aukšta pasaulėžiūra ir priimsite savo paskirtį – viskas gyvenime pradės atsistoti į savo vietas, atsivers keliai, kurie užpildys jus iš vidaus šviesa ir gyvenimo džiaugsmu.

Būti sena siela – tai visų pirma didžiulė atsakomybė, o tik paskui jau meistriškumas ir genialumas. Jeigu pirma nevykdoma, tai antra lieka ir lieka uždaryta. Kai yra toks variantas, Žemė prašo pasišalinti ir bandyti iš naujo. Sena siela pakliūna į eilę greitų įsikūnijimų, kol viename iš jų nerealizuos savo potencialo. Tokiu būdu dažnai susikaupia karminės skolos, tokios kaip piktnaudžiavimas valdžia, malonumais, tinginyste ir meile.

Kai sena siela, papurtyta gyvenimo, pradeda prisiminti save, tai pirmieji požymiai – tai susitaikymas ir supratimas, kad ankstesnio gyvenimo jau nebus. Antra – tai vidinis noras pažinti, rasti atsakymus. Kitais žodžiais tariant, keistis, keisti savo pasaulėžiūrą ir gyvenimą. Ir trečia, tai jau išoriniai pasireiškimai – žmogus ieško, domisi, bando.

Ir patikėkit manim, atranda! Nei vienas kreipimasis į Visatą, jeigu ketinimai nuoširdūs, nelieka be atsako. Kai tik sena siela ląstelių lygyje visa savo esybe pareiškia norą suprasti savo paskirtį, tai iškart atsiranda žmonės, knygos, atsitiktiniai įvykiai ir t.t., kurie padeda senai sielai realizuotis.

Kuo ypatinga senos sielos energetika?

Kas yra bendro jų energetikoje, kai tokia plati realizacijos gama? Yra tokia vibracija, kurią šiuo metu galima pavadinti: „Bebaimiškumas“.

Senos sielos išmoko visas pamokas, su visomis situacijomis jos susidorojo dar praėjusiuose gyvenimuose. Jie žino, kad bet kokia situacija išsprendžiama ir prisimindami ją, jie gali net pasijuokti iš to, kaip tada buvo išgąsdinti. Taip, daugelis senų sielų išgyvena baimę dėl to, kas su jais vyksta, dėl to, kaip gyvenimas juos pažadina, bet ši baimė tik įsivaizduojama, netikra. Jie dabar nesimoko, kaip įsisavinti tą ar kitą baimę, kaip tai daro kiti. Kitiems dar nežinomas bebaimiškumo jausmas situacijose, jie tik dabar pirmą kartą šoka su parašiutu. Tuo tarpu, senos sielos tai darė jau ne vieną kartą.

Keliai gali ir senoms sieloms suvirpėti, bet jos žino, kad parašiutas už nugaros ir jis išsiskleis, ir ji sėkmingai nutūps. Jeigu sena siela bus sąžininga su savimi, jeigu pažvelgs į savo vidų ir paklaus savo kūno: „Ar tikrai aš bijau to, kas dabar vyksta?“. Pažvelgusi į save sena siela pajus ramų, tylų pasitikėjimą ir jėgą. Jėgą su viskuo susidoroti, viską įveikti, žinių jėgą. Jėga, kuri vadinasi „Bebaimiškumas“.

Bebaimiškumas – tai buvimas už baimės ribų. Tai ir yra pabudimas.

Mokslas šiandien jau įrodė, kad Visatoje egzistuoja tik dvi vibracijos. Tai baimės vibracija ir meilės vibracija. Baimės vibracija tai išsišakojimas. Meilės vibracija tai vientisumas. Senos sielos – tai sielos, kurios sugebėjo pažinti vientisumą dvilypiame pasaulyje. Tai ir yra pabudimas fiziniame kūne. Ir dabar jos atėjo tam, kad galėtų tai padėti padaryti kitiems, pasidalintų savo patirtimi, savo žiniomis, savo vibracijomis ir suvokimu…

Dėkingumas

Aš noriu išreikšti dėkingumą senoms sieloms. Už tai, kad jūs su mumis, už tai, kad savanoriškai pasirinkote ateiti čia. Juk jūs turėjote pasirinkimą ir galėjote eiti į kur kas aukštesnį išmatavimą ir toliau tęsti savo vystymąsi. Bet jūs pasirinkote išreikšti besąlygišką Visatos meilę, grįždamos ir padėdamos likusiems, užsikraudamos sau didelę atsakomybę, pasmerkdamos save sunkesniems išbandymams, rizikuodamos patekti į persikūnijimų sūkurį.

Noriu kai ką pasakyti ir tiems, kurie tik dabar eina link nušvitimo, kurie tik dabar pradeda pažinti savo kelią į šviesą. Jūs ne vieni! Kad ir kaip baisu kartais jums atrodytų, kad ir kaip vieniša jums būtų. Jūs ne vieni! Mes visi surišti vieni su kitais. Ir meistrai – senos sielos, atėjo būtent čia, būtent dėl jūsų, kad tarnautų savo pavyzdžiu, kad pasidalintų su jumis savo Bebaimiškumo energija.

Apsidairykite aplink, nukreipkite savo dėmesį nuo savęs į pasaulį ir jūs iš karto pamatysite meistrus. Žiūrėkite ir mokykitės, užsikraukite Bebaimiškumo energija ir jau su tomis aukštomis vibracijomis drąsiai mokykitės savo pamokas, eikite į šviesą, budinkitės.

Parengė: Būrėja Roma Vičienė, Mėnesiena: Būrimas kortomis