Visiems žinoma, kad ryšys tarp žmonių ir gyvūnų gali būti neįtikėtinai stiprus. Ir kalbu ne tik apie naminius gyvūnus, tokius kaip katės ir šunys. Kartais net laukiniai gyvūnai gali tapti mums artimi, lyg šeimos nariai.

2009 metais Brantli Harisonas su šeima išgelbėjo sužeistą voveriuką, vėliau paleido jį į laukinę gamtą ir visiškai nesitikėjo vėl pamatyti.

Bet po 8 metų voverė, kurią jie pavadino Bela, beveik kasdien ateina į svečius, kol ją, žinoma, maitina.

2009 metais voveriuką Belą, užpuolė pelėda. Pūkuotas žvėriukas vadavosi mirtimi. Brantli Harisono šeima priglaudė jį savo namuose Pietų Karolinoje ir ilgai slaugė.

Su Bela buvo elgiamasi kaip su šeimos nariu ir jai buvo taikoma ypatinga vaisių bei riešutų dieta. Bela gyveno Harisonų namuose iki 2010 metų pavasario, kol visiškai pasveiko.

Ir štai atėjo diena, kai teko atsisveikinti su Bela ir paleisti ją atgal į laukinę gamtą. Bet įdomu tai, kad Bela niekada toli nenueidavo. Ji kaip ir anksčiau lanko šiuos žmones taip dažnai, kaip gali, nepaisant to, kad nuo jos išgelbėjimo momento praėjo aštuoneri metai.

„Bela sėdi tiesiog prie įėjimo durų ir laukia, kol kas nors ją pastebės. O kartais ji šokinėja prie lango svetainėje ar įsižiūri į jį, kad ją pastebėtų“, – pasakoja Brantli.

Labiausiai stebina tai, kad praėjus aštuoneriems metams po to, kai ji paliko Harisonų namus, Bela vėl sugrįžo pas juos prašyti pagalbos, nes jai buvo sužeista koja. Pasirodo, Bela dar ir laukėsi. Taip ji pasiliko čia dar vienam mėnesiui.

Kitaip tariant, ji ne tik prisiminė, kas jai padėjo sunkiu momentu, bet ir nusprendė sugrįžti, kad pasidalintų su žmonėmis nauju savo gyvenimo etapu.

„Iš tiesų nuostabu stebėti, kaip vaikas, kurį aš išauklėjau, auklėja savo vaikus“, – sako Brantli Harisonas.

Gyvūnai iš tikrųjų nepaprasti, ir ši istorija rodo, koks stiprus gali būti ryšys tarp žmogaus ir gyvūno.

Šaltinis