“Prieš tris metus, dar studijuojant universitete, įsidarbinau prekybos centre. Norėjosi užsidirbti savų pinigų, o ir pats darbas, bei kolektyvas buvo tikrai šaunus. Didžiausias krūvis tekdavo prieš mokslo metų pradžią, kai tėvai atvykdavo apipirkti savo atžalų mokyklai. Į kasą tekdavo sėsti ir parduotuvės vadovui, kad tik spėtume aptarnauti visus klientus.

Kartą prie kasos atėjo tvarkingai apsirengusi moteris su maždaug aštuonių metų dukra. Ji sumetė prekes ant prekystalio ir pateikė nuolaidų kortelę. Nepaisant to, kad ji elgėsi pakankamai nepagarbiai, stengiausi visą laiką šypsotis. Tuo tarpu ji buvo įsmeigusi akis į savo telefoną.

Netrukus pastebėjau, kad jos nuolaidų kortelės galiojimas baigėsi jau prieš kurį laiką. Maloniai apie tai pasakiau, tačiau ji piktai atkirto:

– Koks tau skirtumas? Taigi turiu nuolaidų kortelę. Reiškia turi būti pritaikytos ir nuolaidos.

Dar kartą pabandžiau viską maloniai paaiškinti, tačiau ji pradėjo šaukti:

– Ką aš čia su kažkokiomis kasininkėmis aiškinsiuosi… Greitai pakviesk parduotuvės vadovą!

Pakviečiau netoliese buvusį vadovą, o jam priėjus, moteris pasilenkė link dukros ir pasakė:

– Matai kaip gyvenime būna? Todėl ir reikia gerai mokytis, bei įgyti aukštąjį išsilavinimą. Kitu atveju, kaip šita sėdėsi kasoje.

Mano skruostais pradėjo riedėti ašaros. Norėjau dar paaiškinti, kad studijas derinu kartu su darbu, tačiau nepavyko rišliai to ištarti. Už mano nugaros stovėjęs vadovas paprašė moters pakartoti savo žodžius. Ji, su šypsena veide, viską pakartojo ir pridūrė, kad klientas visada teisus.

Vadovas dar kelias sekundes pažiūrėjo į moterį ir pradėjo traukti prekes iš maišų.

– Ką tu čia darai? – pradėjo šaukti ji.

Vadovas ramiu balsu atsakė:

– Aš tikrai neleisiu jums įžeidinėti savo darbuotojų. Taip pat paprašysiu išeiti iš prekybos centro. Mes jūsų neaptarnausime.

Moteris pradėjo dar garsiau šaukti. Net jos 8 metų dukra atrodė kur kas protingesnė.

Galiausiai ji čiupo už savo rankinės ir šaukdama išėjo iš parduotuvės.

– Daugiau kojos nekelsiu čia! Susisieksiu su jūsų viršininku ir visus atleisiu! Jūs bent žinot, kas aš esu?

Vadovas tik pasijuokė iš tokių moters kalbų ir pasiūlė man nueiti į darbuotojų kambarį nusiraminti.

Šioje vietoje jau nebedirbu, tačiau kolektyvas buvo nuostabus!“.

Fantastiškas parduotuvės vadovo poelgis!