100 eurų per mėnesį – tokią baudą nepasiskiepijusiems senjorams svarsto įvesti Graikija. Lietuvoje buvo taikytas atvirkštinis įrankis – pasiskiepiję senjorai gavo 100 eurų dydžio išmokas. Ar panašios baudos, kaip Graikijoje, yra galimos ir Lietuvoje? Kai kurie parlamentarai sako iš dalies įsivaizduojantys tokią priemonę ir pas mus, tačiau kiti įspėja, kad baudos sukeltų didelį ne tik politikų, bet ir gyventojų pasipriešinimą.

Graikijos ministras pirmininkas antradienį paskelbė, kad Graikijoje skiepai nuo COVID-19 vyresniems nei 60 m. gyventojams bus privalomi. Tam dar turėtų pritarti Graikijos parlamentas. Jei sprendimas bus priimtas, nepasiskiepiję tokio amžiaus senjorai turėtų mokėti po 100 eurų kiekvieną mėnesį.

Ar panašus siūlymas būtų galimas ir Lietuvoje?

Slušnys: kaip pilietis suprantu siūlymą

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Linas Slušnys, sužinojęs apie Graikijoje svarstomą siūlymą teigė nusišypsojęs. Lietuvoje senjorai vakcinuoti buvo skatinami taikant atvirkštinį įrankį – mokant jiems 100 eurų išmokas.

„Ir kiek piktų turime, nors mes duodame!“ – juokiasi L. Slušnys.

 

Vis dėlto kaip pilietis, panašios priemonės taikymą ir Lietuvoje L. Slušnys įsivaizduoja.

„Suvokiu, kas yra biudžetas, žmonių sunkiai uždirbti pinigai, valstybės biudžeto fondas, kurį mes turime išmintingai perskirstyti tiems, kuriems labiausiai reikia. Visuomenė deleguoja Seimo nariams tai padaryti.

Kaip žmogus sakyčiau, kad taip, tai yra viena iš išeičių – tai iš esmės tau yra savotiška bausmė arba draudimas, kad jeigu tu susirgsi, kad nors 100 eurų yra už tai, jog susirgai, nors galėjai už maksimum 20 eurų pasiskiepyti ir nenaudoti neefektyviai sveikatos sistemos resursų“, – tv3.lt komentuoja L. Slušnys.

Tačiau politiškai žiūrint, būtų keblu vien pateikti tokį siūlymą. L. Slušnys primena, kad Lietuvoje neseniai galiojo priešinga priemonė, tad pasiūlius taikyti atvirkštinį variantą, pasak L. Slušnio, būtų sunku gauti politinį palaikymą.

L. Slušnys teigia, kad atsisakymas valstybės lėšomis testuoti piktybiškai nesiskiepijančius gyventojus, jau buvo pakankamai griežtas sprendimas.

„Didelė dalis, jei žengtume tokį žingsnį, jaučiu, kad palaikytų. Žinote, dalis, kuri palaiko, paprastai yra tyli. Tai yra tie, kurie neina su plakatais, kartuvėmis sakyti, kad juos dabar reikia pakarti, nes jie naudoja mano pinigus. Jie tarsi pasitiki ir valstybe, Vyriausybe – pasitiki sprendimais. Jų yra dauguma. Bet kai turi atlaikyti mažumos, gal ne tokios ir mažos, triukšmą, nėra taip paprasta“, – sako L. Slušnys.

Veryga: „Žmogaus baimės mirti pinigais užgesinti neįmanoma“

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga sako, kad nesiskiepijantiems senjorams skiriant baudas pirma tektų išsiaiškinti, kaip veiktų tokia sistema, kaip baudos būtų skiriamos ir kaip jos būtų išieškomos.

„Man tai yra panašu į visuomenės nestabilumo kurstymą. Pažiūrėsime, kaip graikams seksis, bet žinant jų charakterį, didelį laisvės troškimą, <…> bus įdomu. Manau, kad yra nesąmonė taikyti baudas užuot kalbėjusis. Jeigu valstybė turi resursus kažkokiu būdu baudas išsiieškoti, tai gal ji turi resursų iki kiekvieno atvažiuoti?“ – tv3.lt komentuoja A. Veryga.

Parlamentaro nuomone, turint pakankamai lėšų valstybei verčiau derėtų vykti pas nepasiskiepijusius senjorus į namus, kartu vežtis vakciną bei išmoką ir skatinti skiepytis tokiu būdu.

„Ar Graikija tai padarė? Klausimas. Lietuva tikrai to nepadarė. Pasiūlė išmoką, bet to normaliai neiškomunikavo. Kaip ir su vakcinomis. Ministras pasakė, kad valstybė sudarė visas sąlygas. Žinote, tą patį galima padaryti su vaistais. Atvežti į miesto aikštės vidurį ir išpilti visokių vaistų bei pasakyti – pasiimkite, kokių reikia. Mes gi viską padarėme – nupirkome, kokių ir kiek reikia, o jeigu nepasiėmėte ar kažko nesupratote, tai jau jūsų problema“, – sako A. Veryga.

Todėl panašios tvarkos kaip siūloma Graikijoje, parlamentaras Lietuvoje neįsivaizduotų. Jo pastebėjimu, Lietuvoje ir taip yra problemų, Vyriausybė nesusišneka su dalimi visuomenės.

„Vietoje to, kad žmonės klausytųsi ir solidariai elgtųsi, jie dabar organizuoja visokias akcija, pyksta ir nervinasi. Galima už viską paskirti baudas, bet esu ne kartą minėjęs, kad jeigu žmogus ko nors nedaro su vakcinacija ir bijo, tai baimė dažniausiai yra mirties arba grėsmingų sveikatai padarinių baimė. Šios baimės nei 100 eurų, nei 1000 eurų bauda nenumušite. Žmogaus baimės mirti pinigais užgesinti neįmanoma“, – teigia A. Veryga.

Leiputė: reikėtų pirma išnaudoti meduolio galimybes

Kita Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, Lietuvos socialdemokratų atstovė Orinta Leiputė senjorų baudoms nepritartų. Jos vertinimu, ši gyventojų grupė yra socialiai pažeidžiama, o įvedus tokia priemonę atskirtis dar didėtų.

„Jie iš pensijos be pagalbos gali sunkiai išgyventi. Jei tai yra vienas senjoras, neturintis sutuoktinio, draugo ar draugės, su kuriuo kartu vestų bedrą ūkį – praktiškai yra pasmerkti gyventi ties skurdo riba“, – tv3.lt komentuoja O. Leiputė.

Vis dėlto kad priemonės, skatinančios senjorus vakcinuotis galėtų būti koreguojamos, O. Leiputė pripažįsta. Jos nuomone, savivaldybės turėtų efektyviau organizuoti palydėjimo skiepytis paslaugą.

„Kas kategoriškai prieš, tai prieš. Tačiau yra neprigirdinčių, neprimatančių, turinčių įvairių baimių, vienišų, kurie bijo eiti skiepytis. Dabar slidu ir t.t., palydėjimo paslaugą būtų galima labiau išnaudoti, o ne skirti baudas. Esant baudoms žmonės gali iš principo neiti ir nesiskiepyti“, – sako O. Leiputė.

Parlamentarės vertinimu, prievarta skatinant gyventojus vakcinuotis iš viso nėra racionalus sprendimas.

„Priemonių reikia imtis, bet mes patys su savo nesavalaikiais sprendimais susimaišėme ir turime pasekmes. Jeigu galimybių pasas būtų įsigaliojęs iš karto atveriant savivaldybes, manau, daugiau žmonių būtų susiskiepiję. Kiekvienas skirtingi – vienus veikia meduolis, kitus bizūnas, tačiau už bizūną aš nepasisakau“, – teigia O. Leiputė.

Katauskas: politikams tai būtų savižudybė

Komunikacijos eksperto Arijaus Katausko vertinimu, sprendimas skirti baudas nesiskiepijantiems, būtų drastiškas ir galimas tik tam tikroje kraštutinėje situacijoje.

„Aš Lietuvoje neįsivaizduoju tokios situacijos. Akivaizdu, kad tai yra klausimas, kuris sukeltų labai daug diskusijų. Manau, kad politikams tai būtų savižudybė“, – tv3.lt sako A. Katauskas.

Specialisto vertinimu trūksta duomenų, kurie leistų įvertinti, kokį efektą visuomenei turėtų tokia priemonė. Ko gero, visuomenė šį sprendimą priimtų labai neigimai, kaip valdžios galios panaudojimą.

„Manau, kad netgi svarstyti apie tai Lietuvoje viešojoje erdvėje politikai neišdrįstų. Kartu turėtų būti ir tokio sprendimo pagrindimas. Tai ne skatinimas skiepytis, o jau vertimas skiepytis. Norint gauti visuomenės palaikymą tokiam sprendimui reikėtų padaryti labai milžinišką darbą ir kalbėti turėtume apie kur kas mažesnius skaičius, kuriuos tai galėtų paliesti“, – teigia A. Katauskas.

A. Katauskas sako, kad visus gyventojus veikia skirtingi dalykai, vakcinuotis jie vengia dėl skirtingų priežasčių.

„Bausmė niekada neduos tokio efekto, kokį gali duoti įrodymas, įkalbinimas, paskatinimas ir kai žmogus pats sutinka. Kai kurie iš mūsų gavę galimybę skiepytis, gal kai kurie paraginti pasiskiepijo. Aktyviai šnekame su artimaisiais, esame patys tie, kurie propaguoja vakciną. Sunkiai įsivaizduoju, kaip žmogus, priverstas vienokios ar kitokios situacijos, aktyviai būtų ambasadoriumi tos pačios vakcinacijos“, – komentuoja A. Katauskas.

Specialistas pastebi, kad nepasiskiepijusiems asmenims viešojoje erdvėje taikomas spaudimas jau yra labai didelis, šie žmonės gali iš viso atsiriboti nuo visuomenės ir diskutuoti tik savo uždarame rate. Tokiu atveju iš viso niekas nebegalėtų suprasti jų nesiskiepijimo priežasčių.

„Nemanau, kad lietuviai yra avinų banda, bet kai juos sugini į gardą, ilgą laiką vadini avinais, gali būti, kad kažkuris pradės mekenti“, – sako A. Katauskas.

Svarsto skirti baudas nesiskiepijantiems

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, vis garsiau raginamas įvesti papildomų suvaržymų COVID-19 plitimui stabdyti, antradienį sakė, kad skiepai nuo šios ligos vyresniems nei 60 metų asmenims bus privalomi.

„Vyresni nei 60 metų graikai… pirmajam skiepui privalo užsiregistruoti iki sausio 16 dienos, – sakoma jo pareiškime ministrų kabinetui. – Nuo šiol jų vakcinavimas yra privalomas.“

Pasak K. Micotakio, dėl šios priemonės dar turi balsuoti parlamentas, bet tikimasi, kad įstatymų leidėjai ją patvirtins. Daugiau kaip 500 tūkst. vyresnių nei 60 metų graikų vis dar atsisako skiepytis, sakė ministras pirmininkas ir pridūrė, kad atsisakantiesiems grės 100 eurų bauda per mėnesį.

„Tai apsauga, o ne bausmė“, – pabrėžė K. Micotakis.

Anot jo, tinkamas atsakymas yra vakcinavimas, testai ir socialinis atstumas, o ne visų uždarymas namuose. Vyriausybė priešinasi sveikatos ekspertų raginimams prieš Kalėdų sezoną imtis papildomų atsargumo priemonių ir judumo suvaržymų net pasiskiepijusių žmonių atžvilgiu.

Graikijoje nuo COVID-19 jau mirė daugiau kaip 18 tūkst. žmonių; lapkričio mėnesį pandemijos aukų skaičius augo žymiai greičiau. Intensyviosios slaugos palatose visoje šalyje šiuo metu gydoma per 650 COVID-19 pacientų.