Apvalios galvos, žili plaukai, veidas tarsi keptas obuolys – tamsus ir susiraukšlėjęs, o jame neįtikėtinai šviesios, išblukusios akys. Plačios kelnės, grubūs kareiviški batai. Pakaušis išskustas, priekyje – stilingos, „plėšytos“ plaukų sruogos.

***

Jaunas vyras, dėvintis banko uniformą, klausia:

– Ko norėsite? Apmokėti? Kortele? Grynais? Įdėkite savo kortelę. PIN kodą prisimenate? Prisimenate (abejojančiu balsu)? Duokite savo kvitus. Nagi, duokite juos čia!

Ilgai ir nerangiai krapštosi su kvitais, suklysta, pradeda iš naujo, vėl suklysta.

Senolė kantriai stebi jį per savo konceptualius akinius madingais apvaliais rėmeliais, stebi… Galiausiai neištveria:

– Jaunuoli, nustokite kvaršinti galvą senam žmogui!

Nustumia vyrą nuo bankomato, vikriai nuskenuoja vieną kvitą po kito. Draugiškai paplekšnoja darbuotojui per petį: „Nepergyvenkite! Jūs dar jaunas, išmoksite.“ Pasisuka, nužiūri nuraudusį jaunuolį: „Jeigu pasistengsite…“

***

Močiutė ir jos putlutis anūkas. Močiutė mezga sėdėdama ant suoliuko, kol anūkas laksto su dviračiu.

– Močiute, žiūrėk, kaip aš moku be rankų! Žiūrėk, mo!
– Šaunuolis!
– Tik mamai nesakyk! Ji man neleidžia.
– Nesakysiu.
– Žiūrėk, aš dar ir šonu moku ir nušokti galiu!
– O ant vieno rato?
– Močiute, tu ką? Pati pabandyk!

Močiutė atsidūsta:

– Na duok, pabandysiu. (Atideda mezgimą į šoną.)
– Mo, na tu ką, nereikia! Aš bijau, mo!
– Nebijok, aš atsargiai.
– Močiute, nereikia, aš pajuokavau!

Močiutė įsibėgėja, iškelia dviratį ant vieno rato, vos nenukrenta, bet paskutiniu momentu išlaiko pusiausvyrą.

– Nebemoku, kas galėtų pagalvoti. Mamai tik nesakyk!
– Nesakysiu. Bet tu kieta!
– O be kojų moki? Duok, pabandysiu…

***

Vyksta įskaita fleitos būrelyje. Močiutė ir anūkas laukia prie durų.

– Sugrok dar kartą!
– Negrosiu. Ir taip viską žinau.
– Sugrok!
– Negrosiu!
– Greitai sugrok! Telefoną patraukei, instrumentą ištraukei!
– Na geraaaaaaai.

Nenorom ištraukia fleitą, sugroja pjesės ištrauką.

– Čia ne taip!
– Ne, taip!
– Ne, ne taip! Duokš! (Švariai ir greitai sugroja ištrauką.) Supratai? Pakartok! Ne viską, o nuo „lia“…

Neiškenčiu, prieinu arčiau:

– Atleiskite man, bet jūs muzikantė?
– Ne, aš buhalterė. Trečius metus užsiimu grojimu fleita. Tėvai neturi kada, tėvai dirba.

***

Senolė atvažiuoja naujutėliu džipų pasikeisti padangų:

– Padangos bagažinėje, ištraukite prašau.
– Balansuojame?
– Ne, tik keičiame. Dar spaudimą patikrinkite.

Jaunuolis iš senos surūdijusios mašinos: „Che-che, nepamirškite patikrinti močiutei spaudimo.“

Senolė mokytojos tonu: „Spaudimą, jaunuoli, spaudimą. Beje, randamas ne tik seniems žmonėms. Padangose, jaunuoli, jo taip pat yra.“

Susigėdęs jaunuolis nutyla.

***

Sportiškai atrodanti senelė su didžiuliu kudlotu šunimi lėtai praeina pro senutes su levretėmis. Levretės paslepia uodegas, senutės – ryškiai padažytas lūpytes.

Pagaliau drąsiausia jų neiškenčia:

– Atleiskite, ar jūsų berniukas kastruotas?
– Mano berniukas? Deja, ne. Pernai trečią kartą vedė. (Teatrališka pauzė.) O patinas – taip, patinas kastruotas.

***

Kavinėje dvi pagyvenusios damos viena per kitą šaukia padavėjui:

– Jaunuoli, jaunuoli, na kiek gi galima laukti? Visus jau po du kartus aptarnavo!

Padavėjas nenoriai prieina ir žiūri iš aukšto:

– Ką norėsite užsisakyti?

Vyresnė moteris:

– Atneškite mums romo. Po 150.

Padavėjas (sutrikęs):

– Atleiskite, bet mes neturime.

Jaunesnė moteris:

– Ne? Tada degtinės.
– Atleiskite, mes neturime degtinės.
– Tada fuagros.
– Mes neturime fuagros. Tai yra kavos kavinė.
– Kavos? Keista, Paryžiuje tokioje vietoje valgėme fuagrą, o jūs neturite. Jūs kalbate prancūziškai?

Padavėjas nusilpusiu balsu:

– Ne.
– Aš taip pat nekalbu. Tada du puodelius kavos ir migdolinių pyragėlių.

Sutrikęs padavėjas išeina.

Vyresnė moteris:
– Jie tai vadina „trolinimu“.

Šaltinis