Vieną vakarą vyras grįžo namo iš darbo ir pastebėjo, kad visi trys vaikai laksto kieme. Negana to, jie vis dar buvo apsirengę pižamomis. Įsiaudrinę vaikai šokinėjo po balas, o aplinkui mėtėsi pačios įvairiausios šiukšlės. Žmonos automobilio durelės buvo praviros. Visai kaip ir namų durys…

Šeimos šuns niekur nesimatė, o vaizdas namo viduje buvo dar baisesnis. Svetainės televizorius buvo nukritęs ant žemės, o aplinkui mėtėsi vaikų drabužiai ir žaislai.

Kriauklėje gulėjo nešvarūs indai ir puodai, o ant stalo vis dar stovėjo pusryčių likučiai. Šaldytuvo durys buvo plačiai atvertos, o šalia jo mėtėsi ir augintinio maistas. Lyg to būtų maža, svetainės stiklinis staliukas buvo įskeltas…

Vyras, vos galėdamas prasibrauti pro žaislus ir drabužius, užbėgo į antrą aukštą ieškoti žmonos. Sutuoktinis išsigando, kad mylimoji itin prastai jaučiasi arba nutiko dar kažkas baisesnio… Vyro akys užkliuvo už vonios kambario, kur vanduo liejosi laisvai…

Aplinkui mėtėsi panaudoti rankšluosčiai ir dar daugiau žaislų. Visas tualetinis popierius buvo išvyniotas ant grindų, o plytelės paženklintos dantų pasta. Vyras greitai nubėgo į miegamąjį.

Ten jis rado visiškai sveiką žmoną, kuri ramiai gulėjo lovoje ir skaitė knygą.

Žmona pažvelgė į savo vyrą, nusišypsojo ir pasiteiravo, kaip praėjo jo diena. Tuo tarpu sutuoktinis stovėjo išsprogdinęs akis. Galiausiai jis sušuko:

– Kas čia po velnių nutiko?

Žmona tik dar kartą nusišypsojo ir tarė:

– Brangusis, ar pameni kaip ne kartą sakei, kad tu labai sunkiai dirbi, o aš namuose per dienas nieko neveikiu?

– Hm… Kažką gali ir pamenu, – atsakė jis.

– Tai va… Šiandien aš iš tikrųjų nieko neveikiau!