„Mano mama visą savo gyvenimą buvo žurnaliste – daugiau nei 35 metus dirbo Lietuvos radijuje. Ji visur mane vesdavosi kartu. Po mokyklos, jei nebūdavo būrelių, eidavau pas mamą į darbą. Kartu eidavome į teismus, konferencijas ar net į įvykio vietas. Man buvo be galo įdomu. Tuomet ji dar naudodavo spausdinimo mašinėlę, senovinius diktofonus. Žavėjausi jos darbu“, – apie savo pačios vaikystę pasakoja „TV Pagalba“ žurnalistė Rūta Filejeva. Tačiau pačios moters vaikai polinkio į žiniasklaidą neturi – dukra šoka pramoginius šokius, o sūnus lanko akrobatiką.

Laidose „TV Pagalba“ ir „24 valandos“ išgarsėjusi Rūta, nepaisant darbe esančių pavojų, tokio ar panašaus darbo mielai linkėtų savo vaikams.

„Manau, kad kiekvienas žurnalistas, redaktorius ar televizijoje besidarbuojantis žmogus yra pakankamai kūrybingas. Tikiu, kad žurnalistas gali valgyti ir labai skanią duoną. Šiuo metu dirbu mėgstamą darbą ir esu patenkinta tuo, ką uždirbu, todėl tikrai būtų smagu, jei mano vaikai pasirinktų panašų kelią – galėčiau su jais pasidalinti savo patirtimi“, – DELFI pasakoja moteris.

Tačiau R. Filejevos ir jos vyro vaikai mieliau renkasi kitas veikas – devynerių metų Emilija tėvus džiugina užimdama prizines vietas pramoginių šokių konkursuose, o ketverių metų sūnus Matas neseniai pradėjo lankyti akrobatiką.

„Dukra pramoginius šokius šoka jau penkerius metus ir yra labai gabi, dažnai sulaukia trenerių įvertinimo, o laimėtos taurės ir medaliai puošia namus. Matukas dar tik pradėjo lankyti akrobatiką. Kol kas jam ta veikla patinka ir tai yra svarbiausia, tačiau ateityje planuojame sugalvoti jam kažką vyriškesnio“, – šypteli ji.

Ar vaikai žino, kad jų mama gana dažnai matoma televizoriaus ekrane?

„Žino ir labai tuo džiaugiasi. Dukra į tai reaguoja jau mažiau, bet kartais, kai ateinu į mokyklą, sako: „Mama, ar matei, kaip į tave žiūrėjo?“. Matau, kad jai dėl to ne gėda, priešingai – ji tuo didžiuojasi. O sūnus dar mažiukas, bet jau taip pat spėjo priprasti, kad mama gali pasirodyti televizoriuje“, – sako pašnekovė.

Pasiteiravus, kaip jos gyvenimas pasikeitė, kuomet ji tapo mama, Rūta neslepia, kad vaikai jai atima nemažai laiko, tačiau ji niekada dėl to nesiskundžia.

„Gyvenimas susilaukus vaikų pasikeitė kardinaliai. Nerūpestingas laikas tik sau, tapo labai atsakingu laiku jiems. Nebeliko laiko sau. Tik kai susivoki, kad baigi nuo to išprotėti, pabėgi bent porai valandų. Nepaisant to, žinau, kad tai yra man. Aš sutverta, matyt, šeimai, nes vos tik pabėgu, iškart pasiilgstu, o grįžusi vėl jaučiuosi gerai“, – atvirauja žurnalistė.

Anot Rūtos, kaip ir bet kur kitur, taip ir auginant vaikus, klaidų neišvengsi, tačiau ji dėl nieko nesigaili. „Klaidų darome mes visi ir, manau, idealių tėvų nebūna, tačiau nieko nedaryčiau kitaip“, – prisipažįsta pašnekovė.

Rūta DELFI sutiko atsakyti ne tik į klausimus apie motinystę, bet ir išdrįso išbandyti iššūkį, kuriame jai buvo užduodami netikėti vaikų klausimai. Mažųjų mūsų skaitytojų mintys ne tik nustebino, bet ir privertė rimtai susimąstyti, todėl pašnekovė kai kuriems klausimams sunkiai rado tinkamą atsakymą.

– Kodėl gimdyti gali tik moterys?

– Galėtų ir vyrai, bet, kiek žinau, kol kas nei vienas vyras nerado tiek drąsos, kokia yra apdovanotos moterys.

– Kodėl abėcėlė prasideda raide A?

– Manau, kad sukeitus raides vietomis nieko neatsitiktų. Abėcėlę galima pradėti ir iš kito galo – nuo raidės Ž.

– Kodėl žmonės skundžiasi savo darbu, bet vis tiek jį dirba?

– Ne visi. Visada galima rasti darbą, dėl kurio skųstis nereikėtų. To reiktų ir siekti gyvenime.

– Kodėl moterys po vestuvių ima vyro pavardę, o ne atvirkščiai?

– Netiesa, yra pilna vyrų, pasirinkusių moters pavardę.

– Ar realybėje egzistuoja vampyrai?

– Realybėje vampyrų dar daugiau, tik jie nematomi. Grįžti namo ir tik tada pajauti, kad buvai juos susitikęs.

– Kas nutiks, jei visą laiką būsiu užsimerkęs

– Galime lažintis, kad ištversi neilgiau nei vieną naktį.

– Kodėl nulis telefono klaviatūroje yra toli nuo vieneto?

– Netoli – juk tuo pačiu vienu pirštu pasiekiamas.

– Kodėl visi superherojai trumpikes vilki ant kostiumo, o ne po juo?

– Ten ne trumpikės, o supertrumpikės, kurios reikalingos tam, kad, jei kristų iš aukštai, išsiskleistų parašiutas.

– Kodėl galvos plaukų galiukai išsišakoja, o rankų plaukai – ne?

– Kas taip pasakė? Jie ne tik išsišakoja, bet dar ir garbanojasi.

– Kodėl, kai kavinėje padavėja paklausia, ar buvo skanu ir jai atsakau „ne“, mama sako, kad aš esu nemandagus?

– Jei atsakei su šypsena, tai nebuvai nemandagus, bet jei surūgęs arba piktas – tada mama teisi.

– Kodėl žudikus žmonės žudo, nors žudyti nėra gerai?

– Nesąmonė. Jie sėdi kalėjime.

– Kam reikalingas kvepiantis tualetinis popierius?

– Kad būtų smagiau kakoti.

– Mama sako, kad jei pyksiu, man išaugs ragai, bet ar tikrai?

– Tikrai taip, ir ne tik ragai, bet gali ir nosis pažaliuoti.

– Jei plaukimas yra gerai mūsų figūrai, kodėl banginiai yra stori?

– Man banginis ne storas, o labai raumeningas. O plaukimas tikrai labai gerai.

– Jei „meilė – akla“, kodėl tiek daug dėmesio skiriama žmogaus išvaizdai?

– Išvaizda meilei netrukdo, o jei pradeda trukdyti, vadinasi, tai ne meilė.

www.delfi.lt