Diskriminaciją pagal žmogaus negalią yra viena iš daugelio opių problemų, su kuriomis susiduria žmonės net pačiose progresyviausiose valstybėse. Steven Adams nuo pat sūnaus gimimo žinojo, kad jo laukia daug gyvenimo išbandymų.

Negalią turintis berniukas yra prikaustytas prie vežimėlio, tačiau mylintys tėvai stengiasi kaip įmanydami suteikti vaikui kuo normalesnį gyvenimą visuomenėje. Tačiau jau ne vieną kartą vyras susidūrė su aplinkinių komentarais ir nepasitenkinimu dėl jo sūnaus elgesio, skleidžiamo triukšmo.

Taip jam buvo nutikę nau ne vienoje kavinėje, kurioje atsirasdavo žmonių, kuriems nepatiko būti šalia neįgalaus vaiko. Nors Steven tvirtai žino, kad visokių žmonių yra ir kad ne visų žmonių požiūris į jo sūnų buvo vienodas, jo pasitikėjimas savimi ir sūnumi einant į viešas vietas buvo labai paveiktas.

Vieną dieną Steven su visa šeima norėjo papietauti vietinėje kavinėje, tačiau prieš įeinant jis sutiko savininkę, kurios jis paklausė, ar jie nieko prieš juos aptarnauti. Pasimetusi moteris net nelabai suprato, kodėl vyras to klausia, tačiau kai jis papasakojo apie savo buvusias patirtis, moteris tiesiog pakraupo.

Ji su malonumu pakvietė visus vidun ir užtikrino, kad jos kavinėje laukiami absoliučiai visi. Kitą dieną kavinės savininkė Steph Tate negalėjo pamiršti širdį spaudžiančio pokalbio su Steven, todėl ji nusprendė pasisakyti viešai. Moteris parašė žinutę, kurioje ji norėjo pasikalbėti su visais apie šią problemą.

“Vakar pas mus apsilankė šeima, kuri man prieš įeinant uždavė labai netikėtą klausimą. Jie prašė leidimo įeiti su jų neįgaliu sūnumi, kuris kartais mojuoja rankomis ir pakelia balsą. Man duo širdis girdint, kad ši šeima jau kažkada turėjo nemalonią patirtį dėl aplinkinių nepasitenkinimo berniuko elgesiu. Šį įrašą rašau nenorėdama sukelti gėdą šiai šeimai. Aš tiesiog susimąsčiau, kiek dar egzistuoja tokių žmonių, kurie užduoda sau klausimą “ar aš čia galiu užeiti? ar aš čia laukiamas? ar aš čia niekam netrukdysiu?”.

Žinokite, mūsų kavinėje esate visuomet laukiami. Jei jums reikės prailgintuvo jūsų specialiai įrangai, jei jums reikės perstumdyti kavinės baldus, ar bet kokios kitos pagalbos – mes ją visuomet su mielu noru jums suteiksime. Jei jūsų žmona, vyras, vaikas ar draugas yra neįgalus ir jums kyla abejonė, eiti ar neiti į viešas vietas, žinokite – jūs visada laukiami mūsų įstaigoje. Jei kam nors tai nepatiks – tie žmonės bus išprašyti, o ne jūs.”

Moters įrašas sulaukė labai didelio palaikymo ir komentarų, kurie išreiškė pagarbą už supratingumą ir žmogiškumą. Iš tikrųjų, reikia dar nueiti ilgą kelią tam, kad visi neįgalieji jaustųsi viešose vietose patogiai ir nevaržomai, tačiau tokie žmonės, kurie drąsiai parodo savo palaikymą atstumtiesiems yra puiki pradžia.