„Ar padarei namų darbus?“ Neretai namų darbai tampa vaikų ir tėvų ginčų priežastimi. Neatliktas uždavinys – puiki priežastis iškviesti tėvą ar motiną į mokyklą ir apskritai tai yra kelias, vedantis į neišprusimą ir nevisavertį gyvenimą. Šiuolaikiniai moksleiviai apkrauti namų darbais iki ausų, o koks rezultatas?

Šis straipsnis apie tai, kodėl vaikams nereikia daryti namų darbų, o jų tėvas reikia liautis nerimauti dėl smulkmenų.

Kaip teisingai daryti namų darbus

Namų darbų atlikimas su vaiku neturi jokios įtakos jo pasiekimams ir juolab išsimokslinimo lygiui. Beje, šis faktas įrodytas moksliškai. Pensilvanijos universiteto profesorius Džeraldas Le Tendras paviešino tyrimus, kuriuose aiškiai įrodė moksleiviams užduodamų namų darbų beprasmiškumą.

Neįtikėtina, bet dar XIX amžiuje namų darbai buvo skiriami siekiant nubausti besimokančiuosius. Juk kas gali būti blogiau už laisvalaikio atėmimą iš ir taip pavargusio vaiko?

„Vaikas būtinai turi turėti laisvalaikį, kai gali nieko nedaryti – nuo 2 iki 4 valandų per dieną. Ambicingi ir nerimastingi vaikų tėvai stengiasi organizuoti kiekvieną jų gyvenimo minutę. Būreliai, sportas, kalbų mokymasis… Ir vaikai kenčia nuo neurozės bei visų jos padarinių“, – teigia psichologas Michailas Labkovskis.

 

Honkonge, Taivane ir Japonijoje vaikams užduodama mažiau namų darbų nei jų bendraamžiams kitose šalyse, tačiau azijiečių vaikai kyla į visų reitingų topus ir įvairiose olimpiadose pelno visus medalius!

Tad ar verta iki paryčių sėdėti palinkus virš sąsiuvinių?

Vienintelis argumentas apginti namų darbus galėtų būti tai, kad savarankiškai nekartodamas išeitų pamokų moksleivis neįsimins medžiagos. Tada kodėl suomių mokyklos – vienos stipriausių pasaulyje?

„Mokytis mokykloje, o namuose ilsėtis!“ – būtent tokia yra daugumos Suomijos mokyklų politika. Juk mokytojo užduotis – perteikti maksimalų žinių kiekį per pamoką, kad namuose vaikams netektų dirbti ilgiau nei pusvalandį.

„Sunku pasakyti, kas turi daugiau psichologinių problemų – pirmūnas ar dvejetukininkas. Pirmūnai, kurie dešimtukus renka dėl savo stropumo ir gebėjimo juos „išsėdėti“ – neramūs, menkos savivertės vaikai, – pabrėžia Labkovskis. – Jei kalbama apie mokyklą ir mokytojus, turite palaikyti savo vaiką. Saugokite vaikus. Nebijokite blogų pažymių. Bijokite sukelti vaikams neapykantą mokyklai ir mokslams.“

Be to, ilgos valandos, praleistos prie knygų ir sąsiuvinių kramtant pieštuką, nepraeina vaikams be pasekmių. Pusvalandis namų darbų per dieną – stresas mažam žmogui. Tokie vaikai blogai miega ir dažnai serga. Ypač sunku pradinukams.

Padidinus valandų skaičių ir tinkamai organizavus mokymosi procesą, galima ne tik lengvai išeiti visą programą mokykloje, bet ir kelis kartus ją pakartoti, kad vaikai geriau įsimintų. Deja, praktikoje to nėra.

Deja, dauguma tėvų įsitikinę priešingi. Jie mano, kad namų darbai būtini siekiant įpratinti vaiką būti savarankišką ir disciplinuotą. Bet nepakeliamas uždavinių skaičius vaikams sukelia tik negatyvias emocijas ir neapykantą visam mokymosi procesui.

O kokia jūsų nuomonė? Ar reikėtų versti vaiką atlikti namų darbus, ar visgi geriau suteikti jam šiek tiek laisvės?

Šaltinis