997-ųjų vasarą Julie ir Andy Kempai bei jų sūnus Landonas keliavo iš bažnyčios ir netikėtai pateko į avariją. Į jų automobilį atsitrenkė greitosios pagalbos mašina.

Automobilis buvo visiškai suknežintas, o berniukas neteko tėčio. Jis mirė staiga. Ištraukus Julie iš mašinos, medikams pavyko stabilizuoti jos būklę, tačiau gelbėjimo tarnybos pamiršo, jog automobilyje dar liko įstrigęs mažas berniukas. Jis sėdėjo toje vietoje, į kurią ir atsitrenkė greitosios mašina. Medikai abejojo, ar jis išgyveno.

Šeimos automobilis buvo taip suniokotas, kad jį patikrinus, vaiko kūnelio niekas nė nepastebėjo. Tik pamatę iš po sulankstytos sėdynės kyšančius batus, gelbėtojai suprato, kad berniukas dar gali būti gyvas.

Medikai jį akimirksniu nuskraidino į artimiausią ligoninę Šiaurės Karolinoje. Vaiko širdis tą dieną buvo sustojusi tris kartus. Medikai perspėjo motiną, kad džiugių naujienų nesitikėtų. Jie teigė, kad jeigu berniukas išgyvens, jis visą likusį gyvenimą elgsis tarsi kūdikis.

Po dviejų savaičių Landonas pabudo iš komos. Paaiškėjo, kad jis nepatyrė jokių smegenų pažeidimų. Motina nusprendė pasakyti berniukui, kad tėtis neišgyveno. Ji paklausė: „Ar žinai, kur dabar yra tėtis?“

„Taip, žinau, kur jis. Mačiau jį danguje“, – sutrikusiai Julie atsakė vaikas.

Berniukas papasakojo, kad trečią kartą sustojus širdžiai, jis išvydo Jėzaus veidą. Šis pasakė, kad vaikas turi dar daug nepadarytų darbų, todėl jam reikia grįžti į Žemę bei tapti geru krikščionimi.

Dabar jau suaugęs Landonas ant veido vis dar turi ryškių randų, tačiau pripažįsta, kad jo istorija prilygsta stebuklui, ir tiki kiekviena vizija, matyta prieš dvidešimt metų.