Mokslininkams pavyko įrodyti, kad žodžiai gali atgaivinti mirusias ląsteles. Tyrimų metu mokslininkai buvo apstulbinti, kokią didžiulę galią turi žodis. Kaip gi jiems pavyko to pasiekti?

Tyrimai parodė, kad sistemos įsimindavo sąlygas, kuriomis buvo daromas poveikis joms, ir ši sistema jose buvo saugojama.

Pradėkime iš eilės. Dar tolimais 1949 metais tyrinėtojai Enrikis Fermis, Ulamas ir Pasta tyrė nelinijines sistemas – virpesių sistemas, kurių savybės priklauso nuo jose vykstančių procesų. Tam tikroje būsenoje šios sistemos elgėsi neįprastai.

Tyrimai parodė, kad sistemos įsimindavo joms daromo poveikio sąlygas ir šita informacija jose išlikdavo pakankamai ilgą laiką. Būdingas pavyzdys – DNR molekulė, saugojanti informacinę organizmo atmintį. Dar tais laikais mokslininkai iškėlė sau klausimą, kaip tai įmanoma, kad neprotinga molekulė, neturinti nei smegenų struktūrų, nei nervų sistemos, gali turėti atmintį, kuri savo tikslumu pranoksta bet kokį šiuolaikinį kompiuterį. Vėliau mokslininkai atrado paslaptingus solitonus.

Solitonai, solitonai…

Solitonas – tai struktūriškai stabili banga, esanti nelinijinėse sistemose. Mokslininkų nuostabai nebuvo ribų. Juk šios bangos elgiasi kaip protingos būtybės. Ir tik po 40 metų mokslininkams pavyko pasistūmėti šiuose tyrimuose.

Bandymo esmė buvo tokia – specifinių prietaisų pagalba mokslininkams pavyko atsekti šių bangų kelią DNR grandinėlėje. Eidama šia grandinėle, banga nuskaito visą informaciją. Tai galima palyginti su žmogumi, kuris skaito atvertą knygą, tik daro tai šimtus kartų tiksliau. Visiems eksperimentatoriams tyrimo metu iškilo vienas ir tas pats klausimas – kodėl solitonai elgiasi taip, tarsi kažkas duoda jiems tokią komandą?

Kodėl solitonai taip elgiasi?

Mokslininkai tęsė savo tyrimus RMA matematikos institute. Jie pabandė paveikti solitonus žmogaus kalba, įrašyta informacijos laikmenoje. Tai, ką mokslininkai pamatė, pranoko visus lūkesčius – žodžių veikiami solitonai atgydavo. Tyrinėtojai nuėjo toliau – nukreipdavo tas bangas į kviečių grūdus, kurie iki to laiko buvo apšvitinti tokia radiacijos doze, prie kurios trūkinėja DNR grandinėlės ir jos tampa negyvybingos. Padarius poveikį, kviečių sėklos atgydavo. Per mikroskopą galima buvo pamatyti, kaip atsistato radiacijos suardyta DNR.

Gaunasi, kad žmogaus žodžiai gali atgaivinti mirusią ląstelę, t.y. dėl žodžio poveikio solitonai įgaudavo gyvybinės jėgos. Šiuos rezultatus ne vieną kartą patvirtino tyrinėtojai iš kitų šalių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Amerikos.

Mokslininkai sukūrė specialią programą, kuri transformavo žmogaus kalbą į virpesius ir buvo įkraunama į bangas-solitonus, o paskui darė poveikį augalų DNR. Dėka to žymiai paspartėdavo augalų augimo greitis ir kokybė. Bandymai buvo daromi ir su gyvūnais, padarius poveikį jiems buvo pastebimas arterinio kraujo spaudimo pagerėjimas, išsilygindavo ;pulsas, pagerėdavo somatiniai rodikliai.

Mokslininkų tyrimai ties tuo nesustojo

Drauge su kolegomis iš JAV ir Indijos mokslinių institutų buvo atlikti žmogaus minčių poveikio planetos būklei tyrimai. Eksperimentai vyko ne vieną kartą, paskutiniuose iš jų dalyvavo 60 ir 100 tūkstančių žmonių. Tai išties didžiulis skaičius žmonių.

Svarbiausia ir būtina eksperimento sąlyga buvo tai, kad žmonių mintys turėjo būti kūrybinio pobūdžio. Tuo tikslu žmones savo valia susirinkdavo į grupes ir nukreipdavo savo pozityvias mintis į konkretų mūsų planetos tašką. Tuo metu ir per kelias sekančias paras smarkiai sumažėdavo nusikalstamumo rodikliai mieste! Kūrybinės minties poveikio procesą fiksavo moksliniai prietaisai, kurie registravo labai galingus teigiamos energijos srautus.

 Žmogaus mintis materiali

Mokslininkai įsitikinę, kad šie eksperimentai įrodė žmogaus minčių ir jausmų materialumą, ir jų neįtikėtiną sugebėjimą priešintis blogiui, mirčiai ir prievartai.

Jau ne pirmą kartą mokslo protai, dėka savo kilnių ketinimų ir siekių, moksliškai patvirtina senovines akivaizdžias tiesas – žmogaus mintys gali tiek kurti, tiek griauti.

Pasirinkimą daro pats žmogus

Pasirinkimą daro žmogus, juk būtent nuo dėmesio krypties priklauso, ar žmogus kurs, ar negatyviai veiks aplinką ir patį save. Žmogaus gyvenimas – tai nesiliaunantis pasirinkimas, ir galima išmokti daryti jį teisingai ir sąmoningai.