Švedijos piliečiai ėmė rengti protestus prieš globalizmą, solidarizuodamiesi su tūkstančiais Prancūzijos protestuotojų.

Kol antiglobalistinis judėjimas Europoje vis stiprėja, švedai užliejo Stokholmo gatves praėjusį savaitgalį, protestuodami prieš JT migracijos paktą.

Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protestas taip pat pasiekė bent tris kitas Europos šalis. Belgijos, Vokietijos ir Olandijos gyventojai pradėjo protestuoti prieš politinį elitą.

Prancūzijos judėjimas įsižiebė dėl padidėjusių mokesčių už kurą, tačiau šiuo metu jis peraugo į protestą prieš valdžią, kaip įprasta, sunkiai dirbantys žmonės jaučiasi neišgirsti.

Švedams susirinkus prie parlamento, Stokholme, vienas iš jų tarė: „Aš čia dėl vargšų senukų, kurie mokėjo mokesčius visą gyvenimą, tačiau dabar yra priversti badauti.“

Pasak „Voice of Europe“, proteste buvo galima matyti daugybę Švedijos vėliavų, plakatų bei geltonų liemenių.

„Mes ne ekstremistai. Mes esame paprasti švedai“,- šaukė vienas iš protestuotojų.

„Tai ne apie dėl politinių spalvų, tai dėl žmonių“,- pareiškė žurnalistė Katerina Janouch.

„Aš čia dėl 9-erių metų mergaitės, kuri buvo išprievartauta ir sumušta.“

„Aš čia dėl visų moterų, kurios nebedrįsta išeiti į lauką.“

„Aš čia dėl benamių.“

„Aš čia dėl tų, kurie negauna to, ką žada socialinis kontraktas.“

Pasak K. Janouch, isi švedai, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, turėtų dalyvauti demonstracijose ir protestuoti prieš politiką Švedijoje.

„Mums nebereikia didesnio pasidalijimo šalyje.“

„Valdžios žmonės siekia, kad mes pyktumėmės.“

„Mes turime susivienyti. Aš noriu, kad švedai kartu kovotų prieš piktnaudžiavimą valdžia. Mes nepasiduosime.“,- tęsė ji.

„Aš esu iš Čekoslovakijos, kur 1989 metais griuvo diktatūra.“

„Tai vadinama socialine revoliucija. Ar žinote, kaip ji prasidėjo?“

„Rašiklis, rašytinis žodis. Iš pradžių ten buvo 30 žmonių, jie buvo areštuoti. Kitą kartą 300, o vėliau atėjo 3000.“ „Tuomet ir kilo socialinė revoliucija. Mes irgi galime pasielgti taip pat“,- pasakojo ji miniai protestuotojų.