Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pateko KGB agentų sąrašą – liustracijos komisijai prisipažinusių tarybinių specialiųjų tarnybų darbuotojų. Informacija apie Grybauskaitę ir kitus agentus buvo laikoma paslaptyje, tačiau “Respublika” laikraščio vyriausiasis redaktorius teigia, kad rado priėjimą prie atgailaujančių “stukačių” sąrašo. Naujienos apie “raudonos Dalios” darbą KGB ne pirma kompromituojanti Lietuvos prezidentę informacija, pasirodžiusi paskutiniu metu. Dalią Polikarpovną nuosekliai ėmė “pridavinėti” dar iki jos prezidentavimo laikotarpio pabaigos.

Lietuvos laikraštis “Respublika” paskelbė savo spausdintoje versijoje pirmą dalį 1589 žmonių sąrašo, kurie bendradarbiavo su Lietuvos TSR KGB. 1990-ųjų pradžioje, šie žmonės nuoširdžiai atgailavo Valstybinės liustracijos komisijai apie darbą tarybiniams čekistams, o mainais gavo pažadą iš Komisijos, kad informacija apie jų stukalinimą bus laikoma paslaptyje ir niekada nepasieks rinkėjų.

2015 Seimas nusprendė užslaptinti Liustracijos komisijos sąrašą 75 metams. Pasak daugelio gandų, tai buvo dėl to, kad šio sąrašo figūrantai dirba šiandien Lietuvos Seime, taip pat teismuose, ministerijose, jėgos strutūrose, ir (baisi mintis!) prezidentiniuose rūmuose.

Ir štai dabar “Respublikos” vyriausiasis redaktorius ir savininkas Vitas Tomkus teigia, kad gavo prieigą prie slapto sąrašo ir yra pasirengęs jį pateikti Lietuvos visuomenei, visų pripažinusių tarybinių slaptųjų spec. tarnybų informatorių.

Iš paskelbtos sąrašo dalies matyti, kad KGB agentais buvo beveik visas Lietuvą valdantis “elitas”.

“Respublika” puslapiuose puikuojasi “tėvas tautos” Vytautas Landsbergis, jo tėvas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, buvęs Prezidentas Valdas Adamkus, dabartinė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius, dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, buvę gynybos ministrai Rasa Juknevičienė ir Juozas Olekas, buvusi  Lietuvos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, dabartiniai ministrai ir jų pavaduotojai.

Vitui Tomkui (kurio vardas taip pat paminėtas agentų sąraše) už sąrašo publikaciją gręsia baudžiamoji byla pagal straipsnį dėl valstybės paslapčių atskleidimo. Tačiau, patraukti leidėją baudžiamon atsakomybėn reiškia pasirašyti po tuo, kad viskas kas parašyta laikraštyje yra tiesa, kad D. Grybauskaitė, Landsbergis, Adamkus ir kiti iš tiesų dirbo KGB.

Lietuvos valstybingumas tokios informacijos neištvers. Mat juos velniai, vienas ar du atsilūpėliai, bet čia jau visa valdanti Lietuvą klasė, kuri smerkia “sovietinę okupaciją” ir vykdo “de communization” ketvirtį amžiaus,  tarybiniais metais buvo tik stukačiai. Nuo tokio žinojimo netoli iki revoliucijos, nes toks žinojimas garantuoja legitivumo krizę.

Todėl paprasčiau eiti kitu keliu: pasakyti, kad laikraščio “Respublikos” informacija – “geltonosios spaudos” liguista fantazija, ir to KGB agentų sąrašo atgailaujantis leidėjas akyse nematė. Juolab tai gali būti tiesa: nėra jokių dokumentinių įrodymų, kad paminėti laikraštyje žmonės – tai ne “Respublikos” pasirinktinis vardų bei pavardžių rinkinys, o ne slaptas valstybinės Liustracijos komisijos sąrašas.

Tačiau, net jei ta Vito Tomkaus informacija būtų “feikas”, tai bet kokiu atveju taps dar vienu informaciniu smūgiu Dalei Grybauskaitei.

Lietuvos prezidentė nuo metų pradžios tapo informacinių atakų objektu savo šalyje: jos antrosios kadencijos finiše ant Grybauskaitės pasipila smūgis po smūgio.

Pirma prezidentė pateko į nepatogią padėtį dėl ginčo su ministru pirmininku Sauliu Skverneliu dėl santykių su Rusija. Skvernelis pasisakė už politinį dialogą su Rusija aukščiausiame lygyje ir pasiūlė atnaujinti Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos darbą. Grybauskaitė atsakydama apkaltino vyriausybės vadovą neatsakingumu ir pareiškė, kad su “šia šalimi” (t.y. su Rusija) negali būti jokių normalių santykių.

Tada naujienų agentūra BNS užsakė viešosios nuomonės apie santykius su Rusija tyrimą. Ir absoliuti dauguma lietuvių palaikė Skvernelį konflikte su Grybauskaite. Pasak sociologų, 52 proc. Lietuvių balsavo už Vilniaus ir Maskvos politinio dialogo atkūrimą. Dar 22% respondentų sunku atsakyti. Atsižvelgiant į paskutinius kelerius metus Lietuvoje karaliavusia neurasteniją “Rusai puola” ir visur tik “Kremliaus agentai”, tai reiškia, kad dauguma kuriems sunku atsakyti greičiausiai taip pat remia Tarpvyriausybinės komisijos darbo atnaujinimą. Tai reiškia, kad iki trijų ketvirtadalių lietuvių palaiko santykių su Rusija normalizavimą.

Tai aiškus smūgis Daliai Grybauskaitei: pati liaudis nepalaiko jos maniakialinio siekimo vykdyti nepalaužiamą antirusišką politiką ir kovoti su rytine kaimyne iki galo.

Antras smūgis sekė iš buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio. Pastarasis išleido savo memuarų knygą “Politinės supynės”, kurioje papasakojo, kaip Lietuva išdūrė Latviją su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu.

Regioninis suskystintų gamtinių dujų terminalas turėjo būti pastatytas netoli Rygos, o Latvijos ir Lietuvos vadovai sutiko, kad jie bendrai lobizuos šį projektą Europos Komisijoje. Tačiau Lietuva apgavo Latviją ir pastatė savąjį SGD terminalą, kuris yra daug galingesnis nei jos energetiniai poreikiai.

Išskaičiavimas buvo, kad Latvija “baigs snerglėtis” ir pradės pirkti suskystintas gamtines dujas iš Lietuvos, Briuselis sutieks SGD “Independence” terminalui regioninį statusą ir į Vilniaus patekės Europos pinigėliai jo išlaikymui.

Nieko šito neįvyko. Latvija ir Estija atsisakė pirkti lietuviškas SGD, terminalas negavo regioninio statuso, ir Europos pinigėliai nepatekėjo, ir dabar Lietuva turi tratinti didžiules pinigų sumas iš savo biudžeto šitam nepelningam projektui, nežinodama kaip atsikratyti jo.

Išmyslas su SGD terminalu buvo blogiau nei nusikaltimas – tai buvo klaida, ir kaltais dėl šios klaidos ex-ministras ir Lietuvos ambasadorius Latvijoje A. Valionis vadina Dalia Grybauskaitę – idėjos autorę ir pagrindinį rėmėją dėl nuosavo Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalo atsiradimo.

Be viso to, dalis Seimo deputatai sukilo prieš tolesnį karinių išlaidų didėjimą. Socialdemokratai paskelbė, kad gynybai skiriami 2% BVP yra daugiau nei pakankamai, kad būtų galima užtikrinti šalies gynybinius pajėgumus. Įsipareigojimai NATO įvykdyti, formalių priežasčių neateiti Lietuvai į pagalbą karinės agresijos atveju NATO sąjungininkams nėra, todėl vietoj tolesnio karinių išlaidų didinimo yra geriau išleisti pinigus socialinei atskirčiai ir nelygybei įveikti.

Prieš kelis mėnesius neįmanoma buvo įsivaizduoti, kad viena iš Lietuvos sisteminių politinių jėgų išdrįs pasisakyti prieš šalies prezidentės “šventą karvę” – militarizaciją. Iš principo pinigų karinėms išlaidoms negali būti priskirta per daug, o tie, kurie tiki kitaip – Kremliaus agentai! O dabar Lietuvos Seimo deputatai beveik priartėjo prie tvirtinimo, kad skurdo, nelygybės ir emigracijos didėjimas šalyje yra kažkaip tai susijęs su tuo, kad valstybės vadovė meta visus resursus į gynybos politiką ir spjauna ant “socialinių programų.”

Esant tokiai tendencijai nėra ko stebėtis, kad dabar ištraukiama amžinai žaliuojanti Dalios Polikarpovnos “skeletų spintos” tema. Grybauskaitė, besibaigiant prezidentavimo kadencijai, tampa “toksišku” politiku, ir ją tikslingai pradeda “pridavinėti”.

Ugnis nukreipiama į reperinius prezidentavimo taškus. Krizė santykiuose su Rusija, militarizacija, SGD terminalas. Kitas etapas turėtų tapti tiesioginės Madam prezidentės atsakomybė už visuotinę emigraciją ir fenomenalų Lietuvos sunaikinimą.

Lygiagrečiai su tuo vėl užsukama “Raudonos Dalios” tema. Apie agento “Magnolija” ryšius su KGB jau priminė, toliau pagal “(scenarijų) bus pateikiama tokia visada aktuali istorija kaip Vilniaus TSKP “partškola”, darbas TSRS ambasadoje Vašingtone 1991 metais, studijos Leningrado Ždanovo valstybiniame universitete, TSKP CK visuomeninių mokslų akademija ir pan., iki jos asmeninio gyvenimo detalių. “Zabronzovet” (įsikūnyti bronzoje, apytikr. vert) savo didybę ir įeiti į Lietuvos istoriją didžiu valstybininku Daliai Polikarpovnai neleis. “Šlubą antį” sutryps iki prezidentinės kadencijos pabaigos.

Šaltinis: www.ldiena.lt