Po Nijolės Sadūnaitės Sausio 13-osios kalbos Seime, kurią ji pasakė gavusi Laisvės premiją, nepriklausoma Lietuvos žiniasklaida reagavo labai santūriai.

N. Sadūnaitės kalba buvo nestandartinė, laureatė nekalbėjo taip, kaip kalbėjo iki jos kalbėję kai kurie kalbėtojai apie valstybę – nuvalkiotomis, galima sakyti tarybinių laikų klišėmis labai daug dėkodami „partijai ir vyriausybei“.

O Seimo portalas lrs.lt, patalpinęs tą dieną visų kalbėjusių kalbas į savo svetainę, N. Sadūnaitės kalbos nepaskelbė, bet tai pažadėjo padaryti kitą dieną:

Tačiau vakar ši kalba Seimo tinklalapyje dar nebuvo paskelbta ir iki šios akimirkos jos ten nėra.

Taškus dėl N. Sadūnaitės poelgio sudėjo valstybinis-komercinis transliuotojas LRT savo svarbiausioje savaitės politinėje analitinėje laidoje „Savaitė“.

„Analitinė laida „Savaitė“ išskiria aktualiausias naujienas, pabrėžia tendencijas, procesus, svarbius Lietuvos visuomenei“, – taip pristatoma ši laida lrt.lt portale.

Skirtingai nuo pernai, šiemet nei apie Laisvės premiją, nei apie lauretus LRT „Savaitė“ net neužsiminė, o pasikvietė į laidą papasakoti savo prisiminimus vieną labai garsią konservatorę, kuri kažkada atviravo, kad Lietuva mutuoja į autoritarinį Aleksandro Lukašenkos tipo režimą, o Seimas yra bejėgis ir virtęs apgailėtina dekoracija, bet vėliau savo nuomonę radikaliai pakeitė.

Jūsų dėmesiui nedidelės ištraukos palyginimui iš 2017 ir 2018 metų laidų:

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad valstybinės reikšmės Sausio 13-osios minėjimas visada buvo transliuojamas per pagrindinį LRT kanalą.

Kaip pavyzdį galime prisiminti 2013 metais tiesioginės LRT transliacijos ištrauką iš Sausio 13-osios minėjimo:

Šį kartą LRT vadovybė nusprendė, kad minėjimas Seime nėra labai svarbus, todėl viskas buvo rodoma per žymiai mažiau žiūrimą antrąjį LRT kultūros kanalą.

Tai aiškiai parodo, kad valstybinis-komercinis transliuotojas buvo įžvalgus ir iš anksto ruošėsi bei tikėjosi iš N. Sadūnaitės ne tradicinėmis klišėmis apdėliotos kalbos, o kažko labai labai nemalonaus visai valstybę užraizgusiai pedonmafijinei sistemai ir jos ruporams.

Tačiau šių metės laureatės kalba buvo tokia stipri, kad valstybiniai propagandistai, savo svarbiausioje savaitės analitinėje analizių laidoje, dėl šventos ramybės, nusprendė iš viso apie tai net neužsiminti.

O N. Sadūnaitės kalboje pasakytas reikalavimas valdžiai, kuris pastarąją ir jos žiniasklaidą labai sudirgino, labai paprastas – iki vasario 16 dienos, Lietuvos šimtmečio minėjimo, reikia pateikti neginčijamus  įrodymus, kad 2012 m. gegužės 17 d. valstybės vardu prievarta pagrobta ir nežinia kur pradanginta Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika, o jei mirusi ar nužudyta – nurodyti kapo vietą.

Tik toks, labai nedidelis ir labai nesunkiai įvykdomas reikalavimas. Valdžia tam turi net mėnesį.

„Nežinau, kaip Jūs visi, kurie mane girdite, tačiau aš, negavusi sąžiningo atsakymo į šį klausimą, tikrai negalėsiu džiaugtis Lietuvos 100-mečio sukaktimi ir jos švęsti. Prašau man atleisti“, – pasakė Laisvės premijos laureatė.

Visos N. Sadūnaitės kalbos galite pasiklausyti ČIA.

Šaltinis: www.ekspertai.eu